Pranešimas žiniasklaidai
2023-12-11

Vertingiausių Baltijos šalių 2024 metų bendrovių TOP 30 viršūnėje – Lietuvos įmonių trejybė, pasikeitė lyderė

• Vertingiausios bendrovės marškinėlius pirmą kartą užsivilko „Revolut“ – vertė Baltijos šalyse priartėjo prie 7 mlrd. EUR
• Pirmose trijose pozicijose išlieka Lietuvoje registruotos bendrovės 
• Vertingiausių Baltijos šalių TOP30 vertė išaugo 5 mlrd. EUR 
• Finansų sektorius, kuriam atstovauja 5 bankų grupės, sparčiai augo ir pasiekė 17 mlrd. eurų bendrą vertę.

Į kasmet sudaromo vertingiausių Baltijos šalių įmonių TOP 30 („Baltic TOP 30“) viršūnę pirmą kartą užkopė Lietuvoje registruota finansų bendrovė UAB „Revolut Holdings Europe“, iš Lietuvos teikianti paslaugas klientams visoje Europos ekonominėje erdvėje. Holdingo bendrovė apjungia bankininkystės paslaugas teikiančią „Revolut Bank“, investavimo paslaugas teikiančią „Revolut Securities Europe“ ir draudimo „Revolut Insurance Europe“. „Revolut“ įmonių grupės Lietuvoje vertė, ekspertų skaičiavimais pagal „Baltic TOP 30” metodologiją, pasiekė 6,9 mlrd. EUR ir per metus padidėjo 17 proc.

Iš trečiosios į antrąją vietą „Baltic TOP 30” užkopė viena didžiausių lietuviško kapitalo bendrovių Baltijos šalyse UAB „Vilniaus prekyba“, kurios vertė per metus kilo 19 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. EUR. Į trečiąją vietą iš pirmosios nusileido JAV kapitalo bendrovė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics”, vertingiausių Baltijos šalių įmonių pirmoje pozicijoje išsilaikiusi du metus iš eilės. Bendrovės vertė per metus sumenko 13 proc. ir siekė 5,4 mlrd. EUR.

„Pastarieji metai mums buvo dar vienas spartaus augimo etapas, tai neabejotinai atspindi ir finansinė situacija. Europoje turime daugiau kaip 35 mln. privačių klientų, siūlome vis daugiau paslaugų, tarp jų ir taupymo, investavimo, kreditų, netrukus pradėsime teikti ir būsto paskolas, kurias lietuviai galės išbandyti pirmieji. Augti planuojame ir toliau“, – sako Vytautas Valvonis, „Revolut Holdings Europe“ vadovas.

Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vertingiausių įmonių sąrašą sudarė „Confidentus“, „Prudentia“ ir „Nasdaq“ atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai, kurie, remdamiesi vieša informacija apie įmonių veiklos rezultatus ir valdymą, atliko didelės apimties finansinę analizę.

„Kai „Revolut“ finansinė grupė savo buveine Europos Sąjungoje nusprendė pasirinkti Lietuvą ir iš Jungtinės Karalystės perkėlė paslaugų klientams Europos Sąjungoje teikimą, tebuvo tik laiko klausimas, kada smarkiai veiklą plečianti ir gerą bangą pagavusi įmonė savo verte „nukonkuruos“ „Baltic TOP 30” senbuves. Žinoma, pakilti į pirmąją vietą dar šiemet „Revolut“  netiesiogiai padėjo ir pasibaigusi Covid pandemija, kuri nuo pirmojo pakylos laiptelio žemyn į trečiąją poziciją nuleido Lietuvoje registruotą „Thermo Fisher Scientific Baltics”, gaminančią komponentus vakcinoms ir kitus su jomis susijusius produktus.

Analizuojant per vienerius metus įvykusius įmonių vertės pokyčius, akivaizdu, kad į TOP 30 pagal tuos pačius kriterijus patenkančių Baltijos šalių bendrovių suminė vertė sparčiai auga ir jau pasiekė 60,4 mlrd. EUR – 5,2 mlrd. daugiau negu pernai, t. y. padidėjo 9,3 proc.“, – teigia investicinės bankininkystės ekspertas ir bendrovės „Confidentus“ partneris Kristupas Kukarskas. 

Vienuolika šiemet į „Baltic TOP 30“ sąrašą įtrauktų įmonių registruotos Lietuvoje, devynios Estijoje, keturios Latvijoje, o šešios yra registravusios buveines keliose Baltijos šalyse.

Vertingiausių Baltijos šalių įmonių TOP 30 pirmajame dešimtuke tarpsta finansų sektoriaus bendrovės

„Džiaugiamės galėdami pristatyti šį 2024 m. Baltijos šalių TOP 30, kuris yra 11-asis iš eilės. Tai unikalus analitinis įrankis, kuris, tikimės, padės Baltijos šalių ir tarptautinei auditorijai geriau suprasti vertingiausias ir svarbiausias Baltijos šalių įmones bei jų vertę lemiančius veiksnius.

Norėčiau pabrėžti didelius teigiamus vertės pokyčius, kuriuos užfiksavo ne tik „Revolut“, bet ir kitos Baltijos šalyse aktyviai veikiančios finansų sektoriaus grupės „Swedbank“ (4 vieta), SEB  (6 vieta), „Luminor“ (9 vieta). Visų jų vertė per metus smarkiai augo – nuo 17 iki 28 proc. Dar viena finansų bendrovė „LHV Group“, teikianti bankininkystės paslaugas Estijoje ir turinti licenciją Jungtinėje Karalystėje, pateko į antrąjį TOP 30 dešimtuką (18 vieta) “, - sako investicinės bankininkystės ekspertas ir bendrovės „Prudentia“ vadovaujantis partneris Rygoje Kārlis Krastiņš.

Pasak vertingiausių įmonių trisdešimtuką sudariusių ekspertų, įdomu tai, kad pirmą kartą į Baltijos šalių vertingiausių įmonių  TOP 30  pateko ir 1 mlrd. EUR vertę perkopusi Lietuvoje registruota kriptovaliutų bendrovė „Bifinity“ (22 vieta), priklausanti vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjui ir vadovui, Kinijoje gimusiam Kanados verslininkui Changpeng Zhao. „Bifinity“ Europos ekonominėje erdvėje teikia fiat valiutų mokėjimų paslaugas „Binance“ klientams, kurie nori iš „Binance“ „piniginės“ išsiimti eurus ar įsigyti kriptovaliutas.

Su energijos ištekliais siejamų įmonių vertės kito netolygiai

„Energetikos įmonių vertė augo skirtingai – „Latvenergo“ (5 vieta), kuri Lietuvoje labiau atpažįstama per dukterinę bendrovę „Elektrum Lietuva“, augo 38 proc. – kaip ir „Eesti Energia“ (12 vieta), Lietuvoje žinoma kaip jos dukterinė bendrovė „Enefit“, augusi 35 proc. „Ignitis“ grupės (8 vieta) vertė augo mažiau – 13 proc.,  o biržoje listinguojamos žaliosios energijos gamintojos „Enefit Green“ (15 vieta), vertė, sumažėjo 4 proc.“, – pastebi investicinės bankininkystės ekspertas ir bendrovės „Prudentia“ Taline vadovaujantis partneris Illar Kaasik.

Pernai tarp vertingiausių Baltijos šalių įmonių patekusios „Epso-G“, valdančios elektros ir dujų perdavimo įmones „Litgrid“, „Amber Grid“ bei kitas bendroves, vertė krito, tad įmonė liko už vertingiausių bendrovių TOP 30 sąrašo ribų. Bendrovės „Gren group“, gaminančios ir tiekiančios šilumą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vertė krito 9 proc. (25 vieta). 13 proc. krito ir Estijos šilumos ir elektros gamintojo bei tiekėjo „Utilitas“ vertė  (28 vieta).

Į TOP 30 pateko dvi naujos su nafta susijusios įmonės: „Orlen Lietuva“ (14 vieta) ir Estijos „Viru Keemia Grupp“ (27 vieta) – naftos gavybos iš skalūnų įmonė, kuri taip pat užsiima kombinuota šilumos ir elektros energijos gamyba bei smulkių chemijos produktų gamyba ir prekyba.

Miškų sektoriaus įmonių gretos smarkiai praretėjo

Pasak „Baltic TOP 30” sudariusių ekspertų, praėjusiais metais sublizgėjęs miškininkystės sektorius, šiemet gerokai susilpnino savo pozicijas. Labiausiai krito (-25 proc.) „Latvijas Valsts Meži“ (9 vieta), o Lietuvos Valstybinių miškų urėdija ir Estijos valstybinė miškininkystės įmonė „Riigimetsa Majandamise Keskus“ net nepateko į trisdešimtuką. Taip pat iš TOP 30 iškrito netiesiogiai su miškais susijusi viena didžiausių medinių granulių gamintojų Europoje, Estijoje įsikūrusi bendrovė „Graanul Invest“.

Telekomunikacijų sektoriuje „status quo“ nesikeitė

Baltijos šalyse prekės ženklais „Telia“, „Bitė“ ir „Tele 2” veikiančių telekomunikacijų bendrovių pozicijos mažai keitėsi – 9 proc. vertės praradusi „Telia Group” Baltijos šalyse išlaikė telekomunikacijų sektoriaus lyderio poziciją (10 vieta), o „Tele 2 Group“ (16 vieta) ir „Bitė Group“ (17 vieta) savo vertę didino atitinkamai 8 ir 6 proc.

Iš žinomiausių Baltijos šalių technologijų vienaragių į TOP30 įtrauktas tik vienas

Tyrimo metu buvo vertinami tik viešai prieinami bendrovių, kurios yra registruotos Baltijos šalyse, duomenys, todėl į sąrašą nepateko kai kurie žinomi Baltijos šalių technologijų startuoliai ir vienaragiai, nekonsoliduojantys finansinių rezultatų Baltijos šalyse arba dar neperkopę pelno slenksčio.

Iš žinomų baltiškos kilmės technologijų vienaragių – tokių kaip „Bolt“, „Wise“, „Playtech“, „Vinted“, „Nord Security“, „Printful“ ir „Baltic Clasified Group“ į „Baltic TOP 30” įtraukta tik vienintelė lietuvių įkurta skelbimų platformų grupė „Baltic Clasified group“ (13 vieta), listinguojama Londono vertybinių popierių biržoje. „Tikimės, kad kitais metais TOP30 pamatysime daugiau vienaragių, nes dalis jų pagaliau pradėjo dirbti pelningai ir galės būti vertinami pagal Baltijos šalių TOP30 metodiką, pagal kurią bendrovių vertės, o finansinių paslaugų bendrovių atveju – nuosavo kapitalo vertės nustatomos taikant palyginamųjų daugiklių metodą, t. y. pagal rinkos kainas“, – sako K. Kukarskas.

Atliekant įmonių Baltijos šalyse vertės analizę „Baltic TOP 30” sudarinėjantys ekspertai kasmet vertina virš tūkstančio įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenis. Įmonių vertė (finansinių paslaugų bendrovių atveju – nuosavo kapitalo vertė) nustatoma taikant palyginamųjų daugiklių metodą bei atlikus įmonių gerosios valdysenos pagal viešai skelbiamą informaciją įvertinimą. Biržoje listinguojamų įmonių vertės skaičiuojamos pagal biržoje buvusią kainą. Jei įmonės veiklą vykdė keliose Baltijos šalyse, jų vertė vertinama konsoliduotai.