Įmonių vertės oksimoronai – kai atvirumas nusveria finansus

Kristupas Kukarskas,
Investicinės bankininkystės bendrovės „Confidentus“ partneris

Galima būti didesne, finansiškai stipresne, bet nebūtinai vertingesne įmone. Šiandien įmonės vertę sudaro daug kintamųjų – finansinė situacija, tolesnė perspektyva, paties sektoriaus, kuriame įmonė veikia, reitingas. Tačiau greta šių finansinių kriterijų vis svarbesnėmis vertinimo dedamosiomis šiandien tampa įmonių skaidrumas, atvirumas, tvarumas, įmonės taikomi valdymo ir gerosios praktikos principai.

Pirmą kartą visų trijų Baltijos šalių mastu atliktas vertingiausių Baltijos šalių TOP30 įmonių tyrimas pažėrė labai netikėtų išvadų.

Į Baltijos šalių vertingiausių įmonių trisdešimtuką pateko įmonės, kurių vertė svyruoja nuo 561 mln. iki 4,7 mlrd. eurų. Tarp jų yra po dešimt bendrovių, kurių būstinės yra Lietuvoje ir Estijoje, trys Latvijoje registruotos įmonės, taip pat septynios bendrovės, kurių veikla plačiai išplėtota visose trijose Baltijos šalyse, nors jų būstinės yra kitose šalyse.

Labai nedaug pritrūko, kad, atrodo, nepajudinamą prekybos Baltijos šalyse flagmaną “Vilniaus prekybą” pirmą kartą prisivytų ir aplenktų „Thermo Fisher Scientific Baltics“, smarkiai padidinusi apyvartą ir priklausydama perspektyvesniu laikomam veiklos sektoriui. Faktoriumi, nulėmusiu vertingiausios įmonės titulą, tapo įmonių korporatyvinis valdymas. Kitaip tariant, jeigu „Thermo Fisher Scientific Baltics“ būtų skyrę vos šiek tiek daugiau dėmesio įmonės atsivėrimui, atviram duomenų pateikimui, tikėtina, kad po galutinio verčių nustatymo šiemet turėtume kitą nugalėtoją.

Atrodo juk taip nesunku įmonėms viešai atskleisti daugiau informacijos apie save, sukelti į savo interneto svetaines daugiau informacijos apie veiklą, vertybes, socialinį atsakingumą, finansinius rezultatus, valdymo organus ir jų narius, akcininkus ir iš karto pasigerinti savo pozicijas. Ir taip, ir ne. Įmonės, siekiančios susitvarkyti savo reputaciją ir geriau atrodyti investuotojų, visuomenės akyse, greta pagrindinių verslo rodiklių vis dažniau atkreipia dėmesį ir į kitus svarbius rodiklius – aplinkosauginį tvarumą, verslo procesų skaidrumą, geros praktikos politikų priėmimą ir jų laikymąsi. Ir tam nebeužtenka viešai deklaruoti principus, reikia jų ir nuosekliai laikytis, o tai reikalauja gerokai daugiau pastangų nei pats viešumo faktas.

Kodėl įmonės EBITDA dydis nereiškia pergalės galutiniame vertinime, geriausiai parodo Klaipėdos ir Talino uostų pavyzdys – nors niekas neabejoja, kad Klaipėdos uostas yra didžiausias ir svarbiausias pagal krovos apimtis, Baltijos šalių uostas, tačiau Talino uostas vertingiausių Baltijos šalių įmonių lenktynėse sugebėjo prasibrauti į TOP30, kai tuo tarpu Klaipėdos uostas su didesne EBITDA liko už trisdešimtuko borto. Atsakymas paprastas – Talino uostas yra listinguojamas Nasdaq biržoje, o į TOP 30 pateko todėl, kad investuotojai Talino uostą vertina geriau net ir už kitus didesnius uostus Europoje bei uostų rinkos vidurkį. Žinoma vienos, visa apimančios ir absoliučiai teisingos vertinimo metodikos nėra, tačiau pastebime, kad ir kitos bendrovės patekusios į TOP 30, kurių akcijomis prekiaujama biržoje (Ignitis, Telia ir kt.) yra vertinamos brangiau nei tų sektorių vidurkiai.

Šiandien, kai įmonės vis labiau plėtoja veiklą globalioje rinkoje, išauga šalies ar net regiono marškinėlius, labai svarbus tampa globalių investuotojų pritraukimo aspektas, kuris tampa sunkiai įmanomas be nuolatinio ir neapsimestinio dėmesio nefinansinei įmonės veiklos daliai - skaidrumui, atvirumui bei tvarumo principais paremtam valdymui. Biržoje esančioms bendrovėms šie principai yra neišvengiama kasdienybė, tačiau vis dažniau dėmesį tvarumui skiria ir planų biržoje neturinčios įmonės.

Labai tikėtina, kad artimiausiais metais vertingiausių įmonių lenktynėse matysime daug įdomių persiskirstymų, kurie padės mums pamatyti ir palyginti ir daugiau Baltijos šalių įmonių, kurios tikrai galėtų pretenduoti į vertingiausių įmonių TOP30, jeigu tik nuspręstų viešai atrakinti visas duris ir leistų pamatyti vertintojams pilną visa apimantį vaizdą, kuriame greta finansinių duomenų atsiskleis įmonių skaidrumas, atvirumas bei tvarumo principais paremtas valdymas.